Sveiki. Aš Lisa O'Neill. Kviečiu jus kartu stebėti, kaip paprasti kasdieniai pasirinkimai formuoja mūsų vidinį pasaulį.
„Kiekvieną rytą aš pradedu nuo klausimo: ką šiandien noriu pajusti labiau?“
Prieš keletą metų aš supratau, kad didžiausi pokyčiai mano gyvenime įvyko ne dėl didelių sprendimų, o dėl mažų, beveik nepastebimų kasdienių veiksmų. Kaip aš renkuosi, ką valgau pusryčiams. Kaip kvėpuoju, kai skubu. Kaip leidžiu sau sustoti tarp vieno ir kito užsiėmimo.
Šis dienoraštis – tai ne patarimų rinkinys. Tai mano asmeninės istorijos ir stebėjimai. Kartais jos labai paprastos. Kartais – netikėtos. Visada – tikros. Kviečiu jus skaityti jas ramiai, be skubos, galbūt su puodeliu arbatos rankoje.
Prieš septynerius metus mano rytai atrodė kaip lenktynės su laikrodžiu. Šiandien jie – tai tylus pokalbis su savimi...
Vieną rudens vakarą virtuvėje supratau, kad saldus skonis gali būti ne tik cukrus...
Kartais pakanka trijų minučių, kad mintys vėl taptų tvarkingos. Štai ką aš atradau...
Bėgimas niekada man nepatiko. Vaikščiojimas tapo mano laisve ir būdu būti čia ir dabar...
Kaip aš sukūriau ritualą, kuris padeda man paleisti dieną ir užmigti ramiai...
Kai pradėjau dalintis savo mintimis, daugelis prašė „duoti patarimų“. Aš ilgai galvojau, kodėl man tai nepatinka. Ir supratau – nes gyvenimas per sudėtingas, kad tilptų į universalius patarimus.
Kas tinka man – ne visada tinka jums. Kas veikia vasarą, gali netikti žiemą. Todėl aš rašau istorijas. Apie tai, kaip vieną rytą aš nusprendžiau nevalgyti pusryčių skubant, o sėdėti prie lango ir tiesiog pajusti, kaip kvėpuoja namai. Apie tai, kaip vaikščiojimas lietuje gali būti malonesnis už bet kokią treniruotę salėje.
Jei skaitydami rasite ką nors, kas atsilieps jūsų širdyje – puiku. Jei ne – irgi gerai. Svarbiausia, kad šios istorijos primintų: jūs turite teisę kurti savo ritualus, savo ritmą, savo būdą būti šiame pasaulyje.
Jei turite klausimų, minčių ar tiesiog norite pasisveikinti – parašykite man. Aš visada džiaugiuosi laiškais.
Parašyti laišką