Kvėpavimas, kuris padeda aiškiau mąstyti
Kartais pakanka trijų minučių, kad mintys vėl taptų tvarkingos.
Aš niekada nemokėjau „medituoti“. Kai bandydavau sėdėti tyliai, mintys lėkdavo taip greitai, kad po penkių minučių jausdavausi dar labiau pavargusi. Ilgą laiką maniau, kad „kvėpavimo pratimai“ yra kažkas, kas skirta kitiems žmonėms – tiems, kurie moka būti ramūs.
Viskas pasikeitė 2020-ųjų pavasarį, kai pasaulis sustojo. Aš buvau viena savo namelyje Nyderlanduose. Dienos tapo ilgos, o mintys – sunkios. Vieną vakarą aš atsisėdau ant grindų prie lango ir tiesiog pradėjau skaičiuoti įkvėpimus. Ne todėl, kad norėjau „medituoti“. O todėl, kad norėjau užimti protą skaičiais.
Mano paprastas būdas
Aš naudoju labai paprastą techniką, kurią pavadinau „3-4-5“. Įkvepiu per nosį skaičiuodama iki trijų. Sulaikau kvėpavimą iki keturių. Iškvepiu per burną iki penkių. Ir kartoju. Kartais tris kartus. Kartais dešimt.
Svarbiausia ne skaičiai. Svarbiausia, kad dėmesys yra užimtas skaičiavimu. Mintys neturi kur „pabėgti“. Po kelių ciklų aš pajuntu, kaip pečiai nusileidžia. Kaip žandikaulis atsipalaiduoja. Kaip mintys tampa lėtesnės.
Aš darau tai ne tik kai „blogai jaučiuosi“. Aš darau tai prieš rašydama. Prieš svarbų pokalbį. Po ilgos dienos, kai noriu paleisti tai, kas liko.
„Kvėpavimas yra tiltas tarp kūno ir proto. Kai tiltas veikia, abu gali susikalbėti.“
Kodėl tai veikia man
Aš pastebėjau, kad po tokio „kvėpavimo momento“ sprendimai ateina lengviau. Mintys tampa aiškesnės. Aš mažiau reaguoju į tai, kas vyksta aplink, ir daugiau – renkuosi, kaip reaguoti.
Tai nėra stebuklas. Tai tiesiog būdas duoti sau kelias minutes, kai niekas manęs nereikalauja. Kai aš esu tik su savo kvėpavimu.
Jei norite pabandyti – pradėkite nuo vienos minutės. Tiesiog sėdėkite (arba stovėkite) ir skaičiuokite įkvėpimus. Nieko daugiau. Po savaitės pridėkite sulaikymą. Po mėnesio – galbūt atrasite savo skaičius.
Svarbiausia – nedaryti to „teisingai“. Daryti tai savo būdu. Savo ritmu. Savo laiku.